jeibininkas

jeibininkas
jéibininkas (-inykas), -ė (= eibininkas) smob. (1) 1. BŽ347 kas daro eibes (žalą): Jis toks jéibininkas J.Balč. Kovvarnis tai pirmosios rūšies jeibininkas Blv. Ten yra spąstai jeibininkams rš. Jeibininkė kiaulė su branktu rš. 2. BŽ447 išdykėlis, pokštininkas: Sužiūrėsi jo, anas visą gyvenimą jéibinykas toks buvo Ds. Šis vaikas didelis jeibininkas Škn.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • jaibininkas — jaibininkas, ė smob. (1) J, Š = jeibininkas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • jeibingas — jeibingas, a (= eibingas) adj. (1) NdŽ 1. kuris daro eibę (žalą): Jeibingoji audra Vr. 2. kuris išdykauja; plg. jeibė 2: Jeibingas žmogus – jeibininkas Š. jeibingai adv.: [Jos] vaikiškos lūpelės juokės jeibingai Pč. 3. ydingas, su ydomis:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”